PSICHOTERAPIJOS PRAKTIKĖ EDITA RAGUCKIENĖ: IŠEITI IŠ „PERDEGIMO“ SUDĖTINGA, BET TIKRAI ĮMANOMA
2024-04-30
Dažnai iš savo amžiaus klientų girdžiu, kad REIKIA ilsėtis prasmingai: važiuoti dviračiu, eiti į sporto salę, planuoti žygį į gamtą, savaitgalį skirti „retritui“, pagaliau perskaityti tas 5 atidėtas knygas, suplanuoti kultūrinę pažintinę išvyką šeimai (tęskite savo nuožiūra)… Jie susikuria tokią „poilsio rutiną“, kuri tempu prilygsta ar net lenkia darbinę.
Dar dažniau žmogus tiesiog negali ramiai įsitraukti į vieną veiklą, pvz., žiūrėti televizorių ar klausyti įdomaus įrašo. Tuo metu jis būtinai žygiuos bėgimo takeliu ar perrinkinės senai sutvarkymo reikalaujančias fotografijas. Pažįstama? O juk tai gali būti vienas iš taip vadinamo perdegimo priežasčių ar net požymių.
„The Economist“ jau kelis kartus perspausdino milžiniško populiarumo sulaukusį straipsnį, kuriuo dalinuosi komentare. Straipsnyje garbūs psichoanalitikai aiškina, kodėl žmonėms, esantiems ant „perdegimo” ribos, nepavyksta atsipalaiduoti ir pailsėti. Po ilgai planuotų atostogų dažnai jie grįžta išsekę ir jau po pirmosios dienos darbe vėl pasineria į užburtą perdegimo ratą.
Paskutinių tyrimų duomenimis, kenčiančių nuo perdegimo sindromo žmonių vidutinis amžius yra 32 metai. Minima, kad brandūs darbuotojai dažnai turi didesnį psichologinį atsparumą, geba savarankiškai reguliuoti darbo krūvį ir įtampą, randa daugiau priežasčių mėgautis darbine aplinka. Nuo įtampos ir lėtinio streso gelbėja „Baby Boomers“ kartai būdingas įprotis bendrauti gyvai, socialinių kontaktų mezgimas.
Tačiau Lietuvoje mes tikrai ne visi mokame išsikalbėti, o ypač pasidalinti jautriais asmeniniais išgyvenimais. Ir mūsų sukaupta patirtis nebūtinai nuteikia optimistiškai. Nepamirškime ir svarbaus gyvenimo etapo, per kurį keliaujame sulaukę 45-65 m. amžiaus. Šiuo metu savo gyvenime patiriame daug kitų pokyčių: nuo fizinio kūno (pirmosios raukšlės, svorio kitimas, žilstantys plaukai ir pan.) iki socialinio statuso ir pareigų pasikeitimo („tuščias lizdas“, senstantys tėvai, kuriems reikia pagalbos, anūkų atsiradimas ir pan.). Papildomi išgyvenimai, aplinkos nepalaikymas, susiformavę įpročiai, pokyčių baimė gali pagilinti būsenas ir pabloginti savijautą darbe. Nors vyresnių nei 40 metų amžiaus darbuotojų tarpe perdegimas nustatomas rečiau, tačiau pačios būsenos gali būti gilesnės, apimančios kompleksinius išgyvenimus.
Jei ilgesnį laiką jaučiate fizinį ir emocinį išsekimą, atsiradusi nenorą bendrauti su žmonėmis, praradote susidomėjimą veikla, kuri jums patiko, dingo apetitas, kankina nemiga, neignoruokite ir nebijokite šių simptomų. Jie ne visada reiškia depresiją. Tiesiog visko susikaupė per daug ir vienam gali būti sunku su tuo susidoroti. Svarbu atminti, kad viskas, kas su jumis vyksta, yra normalu, jūs turite teisę į pagalbą ir atsakomybę pasirūpinti savimi.
Štai keletas patarimų, kaip elgtis, pajutus minėtus simptomus:

Neužsidarykite. Ieškokite informacijos, domėkitės rekomendacijomis, kaip nepakliūti į uždarą perdegimo ratą, kalbėkite apie tai su šeimos gydytoju ar terapeutu, bendraukime čia.

Rūpinkitės savo kūnu ir fiziologiniais poreikiais. Miego sutrikimas yra dažnas streso palydovas. Stebėkite, kas padeda jums nurimti ir greičiau užmigti, išmiegoti visą naktį. Geras sprendimas sumažinti kavos vartojimą, rinktis sveikesnį visavertį maistą, vengti emocijų slopinimo alkoholiu. Sportas, aktyvus laisvalaikis gamtoje žymiai efektyviau padės tvarkytis su kylančiu nerimu nei vaistų vartojimas.

Keiskite požiūrį. Viena iš perdegimo priežasčių gali būti nepagrįstai aukšti lūkesčiai sau ir savo darbui. Kuo lūkesčiai didesni, tuo didesnis praradimo liūdesys apima. Peržiūrėkite savo tikslus ir planus. Skaidykite užduotis į mažesnius žingsnius, peržiūrėkite savo atsakomybių ribas ir aiškiai iškomunikuokite jas kolegoms. Pradžioje nors kelioms savaitėms sumažinkite savo darbo valandas ir griežtai laikykitės naujo grafiko. Stebėkite, kaip tai veikia jūsų psichologinę būseną.

Ieškokite resursų. Sudarykite sąrašą veiklų, kurios gali padėti jums atstatyti jėgas ir pusiausvyrą trumpuoju laikotarpiu (joga, masažas, dažnesnės ar ilgesnės pertraukos, muzika, kelionė namo pėsčiomis ir pan.). Kreipkitės pagalbos į patikimą specialistą ar psichoterapeutą.
Pasiruoškite, kad išėjimas iš perdegimo būsenos gali užtrukti, juk įpročius pakeisti ne taip lengva. Bet gera fizinė ir emocinė savijauta, į gerą pusę pasikeitę santykiai su artimaisiais bei kolegomis, daugiau energijos ir noro kažką daryti – tai rezultatas dėl kurio verta pasistengti.